Ankstesnių savo blogo įrašų į šią svetainės versiją nusprendžiau neperkelinėti, bet juos galite rasti...
Šiuo metu vyksta intensyvus arimas. Neaišku, ar tai yra sezoniška, ar sutapimas, kad kiekvieną kartai, kai jau manai, kad viskas pasibaigė, iš tiesų viskas dar labiau suintensyvėja. Užsakymų daug, mokslai, artėjančios šventės, artėjanti kelionė - atrodo, kad neliks laiko nei knygai paskaityti, nei filmui pažiūrėti
{ neypatingai smarkiai redaguotas laiškas sau – o kai jau sau, tai kam ir redaguot ;) }
Ar jau juokingai skamba kažkada dar ne per seniausiai toks gražus teiginys, jog “knyga yra vienas nuostabiausoų žmonijos išradimų”? Ne? Kažkodėl man atrodo, jog kuo toliau, tuo labiau tai tampa realybe – realios, apčiuopiamos, kvepiančios, šiugždančios ir besiglamžančios knygos tampa kažkokia atgyvena, panyra kažkur gilyn į greito vartojimo (ne maisto ar buities prekių, o informacijos) priemonių ir formatų liūną. Panyra ir skęsta :) Jei ne dabar, tai jau greitai gražus pasakymas “pasinerti į knygą” gali likti nesuprastas…
