Trimitas surūdijęs ir pučiamas keistai gargaliuoja.

Apie aprūdijusį A. Užkalnio trimitą arba kaip populiarieji ritmai diktuoja temą tekstui

Autorius: 
Benas Plentas
Perskaityti užtruks: 4 mins
2016-02-17

Ponas Užkalnis, gerbiamas Naujų Laikų Šauklys, nusprendė ir vėl papūsti savo dūdą. Tik šį kartą jo trimitas gargaliuoja ir tuo pačiu tas gargaliavimas kažkoks... tuščias.

Tai lengva reakcija į A. Užkalnio pasisakymą naujienų portale Delfi. Su visa derama pagarba gerbiamam straipsnio (ir kitų straipsnių) autoriui. Šiame straipsnyje, kaip ir daugelyje kitų, gerbiamas žurnalistas pasisako garsiai ir tuščiai. Įdomu skaityti ir bandyti suvokti, koks vis dėlto yra tokio tipo tekstų tikslas. Ar tai yra tik "trolinimas"? Ar tai - naudojimasis aplinkinių kvailumu, leidžiant skiesti į eterį bet ką, prisidengiant tuo, jog norima pažiūrėti, kiek dar yra likę kvailių, kurie leidžiasi kvailinami? O gal viskas yra daug sudėtingiau? Arba daug paprasčiau? Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad į šį klausimą aš, deja, neatsakau. Nuoroda į straipsnį.

Ką jau čia vynioti - nei pirmą kartą nusprendė, nei pirmą kartą tas trimitas jo surūdijęs. Realiai tiesiog bandau ne tiek reaguoti į konkretų tekstą, o gal ir plačiau užkabinti šią temą.

Nesiginčysiu, būna, kad A. Užkalnio straipsnius skaityt smagu, kartais jie netgi juokingi. Žmonėms juk patinka vulgarūs juokučiai (kam nepatinka!), tai nieko čia keisto. Tačiau dabar skaitydamas šitą jo rašliavą, jau ne pirmą kartą matau, jog dažnai viskas jo tekstuose slysta paviršiumi ir pateikiama taip, kaip tai ir turi būti pateikta, siekiant įtikti auditorijai. Nesakau, kad jo visa auditorija yra kažkuo bloga, neišprususi, ar dar kaip - yra žmonių, kurie jį skaito rimtai, kiti - dėl pramogos, dėl jo laisvo ir akiplėšiško rašymo stiliaus; ne, kalbėdamas turiu omenyje tam tikrą lengvai nutuokiamą skaitytojų statistinę imtį, sudarančią jo "laikintojų" daugumą - targetą, plojantį katučių, perskaičius eilinį pabambėjimą apie eilinį "raukšlėtąjį džiaugsmo nuodytoją". Kitais žodžiais tokius visiems patinkančius tekstus galima būtų pavadinti "išužkalniniu šliūkštelėjimu iš srutų kibiro ant kieno nors galvos". Per saugų atstumą, taip sakant, iš už kitos pusės ekrano, iš už stiklo kalno. 

Šiai statistinei imčiai įtikti nėra reikalingi sudėtingi svarstymai, netgi rimtesni palyginimai, o svarbiau reikiamu momentu garsiai sušukti (šliūkštelti) ir tai daryti ritmiškai, kaip populiariojoje muzikoje. Atliekant viską teisingai ir laiku - tikrai bus daug linguojančių bukų ir laimingų veidų, kuriems reikia paprastumo ir konkretumo, kurių širdžių stygas užkabina iki pigaus spindesio išblizginti jiems specialiai iš nuolat pildomos kolekcijos parinkti penkiaaukščiai įžeidžiantys epitetai. Štai girdžiu, kaip toks linguojantis minioje tyliai ir pamaldžiai sako, kad va - čia tai suprantu! žmogus konkrečiai varo ir į jokią vatą nevynioja, štai tokie konkretūs žmonės turi būti lyderiais (ir ne šiaip kokiais, o - "Minties lyderiais", kaip kad galima iš to paties teksto suprast)!

Deja. Skaitant tekstus matosi, kad bandoma kapoti (ir matosi, kas bandomi kapoti). Lengvai pajuntamos nuorodos ir į neperseniausiai nuskambėjusį sociologo Z. Baumano tekstą, nepatinka autoriui ir gerbiamas L. Donskis (o ir daugelis kitų - net neabejoju), tačiau vargu, ar jis bent kokį svaresnį argumentą jų klausimu kada nors pasakys. Ir iš viso, ar iš tiesų nepatinka - irgi neaišku. Tiesiog štai pasitaiko gera proga ir vėl į ritmą šūktelt (šliūkštelt), nes juk aktualu. Juk dar prieš keletą dienų šmėkštelėjo net keli straipsniai apie socmediją, veidaknygę ir pan., kurių pirmas citavo to paties anksčiau minėto Z. Baumano mintis, kuriame atkreipiamas dėmesys į aklą tikėjimą Facebook'o galia ir pabrėžiamas tokio tipo tinklų apgaulingumas sociologine prasme, o vėliau pasirodęs panašia tema parašytas L. Donskio tekstas, kuriame nurodoma ir į tą patį Z. Baumano interviu. Na, o dar reikia šliūkštelti dėl to, jog jau laikas - statistinei imčiai patinkantis ritmas to š(li)ūk(š)telėjimo reikalauja.

Taigi kur čia šuo pakastas? Na, skaitantys žiniasklaidą susiduria ne tik su vieno autoriaus tekstais, bet ir su kitais. Tuomet kažkas jiems patinkančiais aktualesniais tekstais pasidalina ir po truputį matyti, kas ką ir kaip einamu momentu skaito. Pagal tai paskui galima atitinkamai sureaguoti - pageidautina aršiai, nes taip bus didesnis skaitomumas. Taigi svarbu, kad būtų aktualu ir svarbus pasisakymo stilius, paprasta. 

Be abejo, sutinku, kad bereikalingai spjaudytis išmintingais žodžiais yra mažų mažiausia kvaila ir skamba, kaip noras pasipuikuoti prieš kitus savo neišsemiama erudicija (apie kurią tokiu atveju greičiausiai galima diskutuoti ;) ). Bet ar tikrai jie visada tušti? Ar jų vartojimas jau savaime kažkaip nulemia, jog žmogus bando kažką vaidinti? Tikrai nebūtinai sudėtingi žodžiai yra skirti paslėpti savo tuštybei, kartais jie skirti paaiškinti kažką sudėtingo, kam reikėtų daug daugiau raidžių, jei būtų kalbama naudojant vien šlagbaumų lygio leksikoną. Tačiau pirmasis leksikonas yra nelabai populiarus, gal net šiek tiek baisus - juk nesuprantami dalykai visuomet neramina, juk negali džiaugtis, girdėdamas šalia nesuprantama kalba kalbančius žmones - o ką, jeigu jie apie tave kalba ir (o ne!) kalba apie tai, kaip tave nužudyti?! Taip, tai dėl elementaraus driežiškosios smegenų dalies kontroliuojamo saugumo poreikio... Antrasis leksikonas leidžia būti suprastam masių. Dėl to visuomet lengviau kalbėti apie paprastus dalykus - tiesiog palaikymas bus didesnis. 

Ir čia vertėtų atkreipti dėmesį, kad jei jau žmogus bando kritikuot terminus ir jų vartojimą, tai bent jau vertėtų pasistengti pagalvoti, kaip kartais skamba paties autoriaus tušti populistiniai visus koneveikiantys epitetai - juk tai tiesiog jo paties tikslinei auditorijai pritaikyti terminai, tie patys jo kritikuojami "simuliak... (kaip ten rašosi?)", tiesiog redukuoti iki šlagbaumo lygmens, kad būtų lengviau suprantami.

Faktas, jog šiuo metu (2016.02.17) diskusijas lengviausia pradėti socialiniuose tinkluose, o ne patyliukais kažkur Deep Web'e (juokauju) skrebenant kažką kažkokiame niekam neįdomiame bloge. Mažytė diskusija šia tema Facebooke.

Paminėti, susiję tekstai ir šaltiniai