Juodųjų Penktadienių Visuomenė

Juodųjų Penktadienių Visuomenė

Autorius: 
Benas Plentas
(Perskaityti užtruks: 4 mins)
2017-11-22

Nors čia mums tai dar nepasijuto taip stipriai, kaip vakarų šalyse, tačiau vartojimo demonai kasmet šliaužia vis ačiau ir arčiau. Kažkaip išmokau beveik visiškai ignoruoti aplinkui visur mirgančias reklamas, akys prašoka skelbimus internete (padeda ir add-blockeriai), gatvėse - plakatus, stendus ir kitas gundymo priemones, tačiau tai vis tiek artėja ir valgo mus. Periodiškai sąmoningai įsižiūriu į vieną ar kitą skelbimą gatvėje ar kokiame nors lankstinuke, įmestame į pašto dėžę, ant kurios vis pamirštu užrašyti, kad reklama nepageidaujama, - kartais dėl dizaino, kartais pagalvoju, kaip galima būtų padaryti geriau, arba - pasidžiaugiu, kaip gudriai sukonstruotas pranešimas, o kartais ji mane tiesiog pagauna ir tuomet aš jau pats save pagaunu galvojant, kur tas man nereikalingas daiktas galėtų namuose stovėti. Žodžiu, į reklamą vis tiek viena akimi pažiūriu, ir nors stengiuosi sąmoningai kiek galima labiau nuo jos likti neprilausomas, žinau, kad ji vis tiek bent iš dalies mane, kaip ir visus kitus, veikia. Ir staiga prisiminiau, kad kažkada čia jau greitai bus tas prakeiktas Juodasis Penktadienis! Pasitikrinau - poryt, Lapkričio 24d. Uff, kaip gerai, kad nepraleidau šios nuostabios progos, nes kitaip metai, greičiausiai, turėtų būti laikomi nepavykusiais...

Ta proga kyla minčių - artėja Kalėdos, šventė, kuri turėtų visuotinai kelti šiltus jausmus, šventė, kurios metu visi, šiaip neturintys laiko per darbus pabūti kartu, pagaliau kartu pabūna, vieni kitus kažkuo nudžiugina ir t.t. Aišku, čia raktinis žodis yra pabūti kartu, o ne išpirkti savo kaltę (normaliom dienom neskiriant pakankamai dėmesio) brangiais niekam nereikalingais daiktais, kuriuos įsigyji per iš anksto reklamuojamas riaušes sukeliančias akcijas, t.y. - pigiau (čia dviguba laimė: padovanoji žmogui, kuriam neskiri laiko, brangų daiktą, bet tuo pačiu ir sutaupai - yey!).

Tai štai kažkaip visos tos stumdymosi parduotuvėse, prekystalių vertimo ir lipimo per galvas rungtynės primena, kad šilumos vienas kitam ir dėmesio šventė kažkokiu mistiniu būdu virto konkurencijos, godumo, lenktyniavimo ir vartojimo skatinimo rungtynėmis. O dar ir prasideda ji mėnesį iki pačių Kalėdų... Einu su vaiku į Bernardinų sodą ir matau, kaip Katedros aikštėje stato eglę - didžiulę, tiesią, gražią. Pagarba, kad eglė nenupjauta, o jau ne pirmą kartą daroma ant tiesaus karkaso (nors, aišku, negali žinot - gal tam dar daugiau eglių nupjauta, bet tarkim, kad ne). Tai va, žiūriu į tą eglutę, statomą lapkričio mėn. antroje pusėje, ir užplūsta dviprasmiai jausmai: žinau, kad ji turi kelti šventinę nuotaiką, žinau, kaip bus faina Katerdos aikštėje su kuo nors išgerti karšto Kalėdinio vyno, faina bus nueiti į žmonių šurmulį Kalėdinėje mugėje... bet tuo pačiu galvon šauna, kad jau mėnesį iki tikrųjų švenčių mums per visur yra kalama apie tai, kad jau reikia ruoštis šventėms. Tiksliau - kažkaip sugebėt jas "atlaikyti" - nes reikės labai daug pirkti. Tiesą sakant, ne mėnesį prieš, nes Juodasis Penktadienis, kuris yra mėnesį prieš, yra pradedamas reklamuoti dar mėnesį prieš...

Ima lengvas siutas, nes norėtųsi gražios šventės, o ne periodo, kurio metu esi drąskomas dviprasmiškų jausmų. Gal galima būtų per šventes neįsipareigoti ir nepirkti? Jei dovanoti, tai gal reikėtų dovanoti ne daiktus, o išskirtinį dėmesį, buvimą kartu, keliones kartu, vaikščiojimą parke kartu ir t.t. Baisu jau net tai, kad daliai žmonių net pasakyt apie tokias mintis negali, nes pagalvos, kad tiesiog esi šykštuolis - gryniausia tragikomedija. Keistos mintys, turint galvoje, kad šalia dabar ant grindų žaidžia 11 mėnesių kūdikis ir jam reikės kažką padovanoti. Tik ar tikrai reikės? Aš jam kasdien dovanoju labai daug savęs :) O per Kalėdas yra jo gimtadienis - ir tokiu būdu klausimas dar labiau komplikuojasi. Aišku, kad dovanosiu, tačiau turbūt gerai teks gerai pasverti ir apgalvoti. O gal mane taip pat nugalės masinė psichozė?

Baisu pagalvoti, kad kada nors greitai, nors dar nesame, tačiau galime tapti ne standartine vartotojų visuomene, bet Juodųjų Penktadienių Visuomene - žmonėmis, gyvenančiais nuo vieno šopingo iki kito, žmonėmis, aptariančiais įsigytus pirkinius ir taip išryškinančius tarpusavio pranašumą, žmonėmis, laisvu laiku nuo pirkimų planuojančiais ateinančius pirkimus, žmonėmis, kovojančiais dėl galimybės gauti pigiau - ne dėl to, kad negali sau leisti brangiau, o iš inercijos, dėl to, kad čia elgiamasi spontaniškai, veikiant prekybininkų, marketingistų bei kitų vartojimo skatinimo mašinoje dirbančių puikiai žinomiem psichologiniam efektam. Visuomene, kurios narių tikslas bus išgyventi (kaip "Bado Žaidynėse") Juodąjį Penktadienį ir... iki kito Juodojo Penktadienio.