Mėnuo Juodaragis '15 2012 - aukštyn!

Autorius: 
Benas Plentas
Perskaityti užtruks: 5 mins
2012-10-26

Apie šį festivalį galiu kalbėti labai daug, tačiau pabandysiu konstruktyviai. Šiūmetinis MJR XV ir vėl vyko visiems taip patinkančioje Zaraso saloje. Nors Zarasai nėra Lietuvos centre ir kai kuriems į juos reikia važiuoti per visą Lietuvą (ką jau kalbėti apie tuos, kurie į šį festivalį atvažiuoja iš užsienio), tačiau verta verta verta. Nepaisant to, kad labai dažnai rugpjūčio paskutinis savaitgalis jau yra darganotas, dažniausiai tai didelės įtakos taip skrupulingai ir nuoširdžiai ruošiamai festivalio atmosferai nepadaro.

Festivalis Mėnuo Juodaragis vyko jau 15 kartų, o tai yra labai daug. Jei lyginsime atvirame ore vykstančius masinius muzikinius/kultūrinius renginius, kuriuos būtų gailma priskirti "festivalio" kategorijai, tai už MJR "senesnis" tėra greičiausiai tik žilasis baikerinis Bliuzanaktis (Bliuzo Naktys), tačiau čia nėra lengva lyginti, nes neišvengiamai prieinamas ribos tarp komercinių, mainstream&;inių bei alternatyvių nekomercinių renginių ieškojimas. O geriau ribų neieškoti, geriau į kiekvieną rimtesnį festivalį pažiūrėti, kaip į unikalų darinį, pasigilinti į jo koncepciją (jei tokia yra ;) ir pabandyti suprasti, kas slypi už kartais visai iš pirmo žvilgsnio neaiškaus pavadinimo. 

Tarkim, pavadinimas "Bliuzo Naktys" automatiškai suponuoja konkretų muzikinį stilių, be to visi žino apie tam tikrus atmosferinius to festivalio niuansus (no offense įkūrėjams, tačiau visi mano kartos pažįstami kalbant apie Bliuzus prisimena tik ežerą, gerą orą ir.. begalines išgertuves). "Roko Naktys", arba dabar jau rebrendinęsi į "Galapagus" yra daug labiau į plačiąją publiką orientuotas festivalis, vis besigviešiantis perlipti 10K lanytojų ribą (ir vis teigiantis tą ribą perlipantis), tačiau vienaip ar kitaip jis susijęs su roko muzika. Ankstesniame mano poste minėtas jaunasis "Velnio Akmuo" savo pavadinimu kelia reikiamas asociacijas ir ant lėkštutės savo fanams pateikia platų blizgančių bei surūdijusių vinių spektrą, apimantį nuo juodojo iki baltojo metalo, o pastaraisiais metais desertui pateikę ir lengvojo roko bei net ne visai roko muzikos. Vienaip ar kitaip, muzikiniai stiliai aiškūs ir kituose festivaliuose (Satta - visoks "nuo-indie-iki-ultra-pop" hipsterinis smagalas, Tamsta - popsas, Tundra - massinis ir mainstream&;inis psitrance/electro/jungle reikalas, Yaga - psitrance genties lygio reikalas). Tai kas yra Mėnuo Juodaragis?

Pagal pavadinimą daugelis apie festivalį nieko nežinančių mano, jog tai yra taip pat metalo festivalis. Kiti galvoja, jog tai gotikinės muzikos ir tą tamsųjį segmentą atstovaujantis festas, tačiau taip nėra. Pagal oficialų apibrėžimą festivalis Mėnuo Juodaragis yra nepriklausomas šiuolaikinės baltų kultūros ir alternatyviosios muzikos festivalis. Festivalis pristato pagoniškosios tradicijos palikimą, įvairias neo-folkloro kryptis ir post-moderniosios kūrybos avangardą. Pakankamai novatoriškas renginio vyksmas kasmet įgauna vis daugiau išraiškos formų - tai gausūs Baltijos ir užsienio šalių kolektyvų koncertai, garso architektų pasirodymai, senosios apeigos, aktualių temų paskaitos ir filmai, parodos, tradiciniai amatai, ekologinės akcijos, interaktyvūs kūrybos projektai, vaidinimai, žaidimai, šokių vakarai ir kita. MJR yra nekomercinis renginys, kuris gimė ir gyvuoja iš gryno entuziazmo ir idėjinių paskatų. Visa festivalio veikla grindžiama asmeninėmis kūrėjų iniciatyvomis ir laisva valia, nesaistoma jokių žinybų ar politikos (platesnį aprašymą galima rasti čia).

Kuo unikalus šis festivalis lyginant su kitais? Iš mano perspektyvos, tai - šeimos, genties festivalis. Kai tu pirmą kartą jame sudalyvauji, užplūsta keistas saugumo jausmas - atrodo, kad visi aplinkui yra savi, praktiškai nesimato "atsitiktinių užklydėlių" ar kokių nors galimybės pasilinksminti ieškančių ir nežinančių, kur pateko personažų. Čia vieta, kur gali paleisti savo vaikus žaisti, o pats eiti klausyti paskaitos ar žiūrėti kokio vaikams neimponuojančio amatininkų ar eksperimentinės muzikos architektų pasirodymo. Gali vaikus palikti, nes yra kas jais pasirūpina - festivalio metu yra atskira vaikų programa, apimanti įvairias amatų dirbtuves, piešimą, muzikos pamokas ir t.t. Tai vieta, kur nebijai būti apvogtas, tai vieta, kur tavo pamestą daiktą tau kas nors atneš ir atiduos... Turbūt tai yra pagrindinis netechninis festivalį iš kitų išskiriantis bruožas - jau kultūriniu reiškiniu pripažintas renginys nėra tik 3 dienos keistos muzikos ir paskaitų apie senovės baltų tradicijas, tai visų laukiamas renginys, kuomet visos gentys susitinka ir kartu taikiai palydi vasarą.

Jei jau prakalbau apie programą, tai čia verta paminėti jos kompleksiškumą. MJR yra turbūt pirmas iš openair&;ų pradėjusių naudoti paraleliai vykstančio veiksmo renginių schemą: festivalio metu neįmanoma aprėpti visos programos, neįmanoma pamatyti net ir 70% visų renginių. Vienintelis būdas - pasičiupus dviratį (jei veiksmas Zaraso saloje, tai atstumai tarp veiksmo erdvių nėra maži) važiuoti per visas vietas ir žiūrėti po kelias minutes - tokiu atveju pavyktų susidėti paukščiukus ant, greičiausiai, kokių 90% renginių. Tačiau kam to reikia? Taigi, festivalio organizatorių sugalvotas konceptas - pateikti didesnį nei aprėpiamas pasirinkimą ir galimybę susidaryti savo unikalią festivalio programą.

MJR XV (2012-aisiais vykusiame festivalyje) buvo 12 renginių grupės: 1) amatų pristatymas ir dirbinių prekyba amatų kieme, 2) paskaitos ir filmai kino ir paskaitų palapinėje, 3) skaitymai ir muzika prie didžiojo ąžuolo, 4) koncertai pušyno scenoje, 5) koncertai didžiojoje scenoje, 6) koncertai ir pasirodymai šiaurinėje scenoje, 7) sporto renginiai įvairiose salos vietose, 8) ekskursijos už salos ribų, 9) parodos už salos ribų, 10) paskaitos ornitologų palapinėje, 11) vaikų programa įvairiose salos vietose, 12) relaksacinė alternatyvi muzika ir baras paplūdimyje ir... tiesą sakant daugiau. Šitas skaidymas yra subjektyvus, viską galima grupuoti ir kitaip (muzika, amatai, paskaitos, menai, sportas, kinas, vaikų programa, kita), tačiau bendra mintis aiški - veiksmo ir pasirinkimo labai daug, plačiau galima pamatyti čia.

Šiais metais festivalio tema buvo susijusi su viršžeminėmis jėgomis, oru, paukščiais, aviacija ir t.t. Mano supratimu viskas pavyko labai sklandžiai, aišku, kasmet atsiranda daugybė minčių, kaip viskas turėtų būti dėliojama, kad būtų geriau, sklandžiau ir suėstų mažiau nervų, sukurtų mažiau bemiegių naktų. Tačiau bet kuriuo atvejurezultatą pavyksta lankytojų akyse.

Na, o kalbant apie muziką (vis tiek juk reikia parodyti, kas per juodaragiai toje saloje ganosi), tai ji yra be galo įvairi ir jei reikėtų apibrėžti, kokie yra muzikos atrankos kriterijai, tai (atmetus tradicinį folklorą, kuriam dėl savaime suprantamų priežasčių yra mokama duoklė) reikėtų gerai pasukti galvą, bandant tai apibrėžti. Greičiausiai tiktų toks apibūdinimas: MJR groja įvairią alternatyviąją muziką, muziką, kuri dar nėra "ant bangos" (su retomis išimtimis), muziką, kuri yra eksperimentinė ir vienaip ar kitaip įdomi, muziką, kuri įvairiais rakursais žaidžia su senosiomis religijomis, manipuliuoja senąja (toli gražu nebūtinai baltiška) tradicija ir sujungtia sena ir nauja. Tokiu būdu festivalis savo marga programa taip pat užsiima seno ir jauno jungimu į vieną bendrą nesibaigiantį ratą.

Tik keli pavyzdžiai iš atlikėjų, pasirodžiusių MJR XV: